Simona Nainė apie pozityvumą, pasitikėjimą, šeimą ir emigraciją

Simoną Nainę, be abejo, galima pavadinti darbščiąja bitute. Įtemptas koncertų diktuojamas ritmas su grupe „Pinup girls“, įvairūs televizijos projektai ir sėkmingas drabužių verslas „Nunu“. Nors ir atrodytų, kad tai misija neįmanoma, tačiau Simona tik nusijuokia ir teigia, kad kuo daugiau veiklos, tuo paprasčiau viską susidėlioti ir suspėti. Su S. Naine taip pat pakalbėjome ir apie mokyklą, ir santykius su Jonu, ir dar šiek tiek.

Simona, papasakok, iš kur pas tave tiek energijos?

Tikriausiai kuo daugiau veiklos, tuo daugiau viską suspėji ir padarai. Ne visada ir aš turiu tos energijos. Būna dienų, kai norisi būti tik namie, žiūrėti filmus, įsisukti i šiltą pledą ir niekur nekišti nosies iš namų (šypsosi).

Simona Nainė | Luko Griciaus nuotr.

Ar būdama mokykloje tikėjaisi, kad turėsi tai, ką turi dabar?

Mokykloje jau žinojau, kad noriu būti lietuvių kalbos mokytoja, todėl ir pasirinkau studijuoti tokią specialybę. Tačiau apie tai, kad turėsiu savo prekinį ženklą, net nebūčiau pagalvojusi.

Ar nekilo kada nors minčių, galbūt nebūtinai būti mokytoja, bet imti ir rašyti knygą, blogą ar būti visuomenės veikėja per tekstus?

Esu baigusi tokias studijas, tačiau mokytojos darbo ragavau tik per praktiką. Man tai – labai gerbiama specialybė, kurią tikrai galėčiau dirbti. Man patinka vaikai, paaugliai ir apskritai bendravimas su žmonėmis, o dirbant mokytoja – bendravimo iššūkiai  ir problemų sprendimai yra neišvengiami. Apie knygos rašymą negalvoju, bet esu pasvajojusi kažkada, kad galėčiau parašyti visai neblogą romaną. Kas žino, gal kažkada ateityje taip ir padarysiu (šypsosi).

Abu su Jonu Lietuvoje esate laikomi jei ne gražiausia, tai viena gražiausių porų. Iš kur tiek abu turite pozityvo?

Nežinau, kodėl žmonės mus laiko tokia pora. Manau, kad esame kaip dauguma šeimų. Ir su pasitaikančiais pykčiais, ir su rutina, ir su didele meile. Manau, kad mūsų šeimoje – svarbiausia pagarba ir kad nėra žodžių “aš” ir “tu”. Yra žodis “mes”.

Minėjai, kad vis dėlto ir pasibarat vienas su kitu. Kaip sprendžiate konfliktus?

Netikiu poromis ar šeimomis, kurios sako, kad nėra niekada susipykę. Visiems pasitaiko juodų dėmių. Mes  – ne išimtis. Tokiomis situacijoms svarbiausia kalbėtis.

Simona Nainė | asmeninio albumo nuotr.

Tavo pasitikėjimas savimi tiesiog trykšta per kraštus. Ar tai genai ir tokia buvai nuo pat mažumės – drąsi ir veržli ar vis dėlto turėjai gyvenime lūžį, kai tokia tapai? 

Jus galvojat, kad aš labai pasitikiu savimi? Tikrai ne. Aš savyje matau daugiau trūkumų nei privalumų, bet su metais išmokau priimti save tokią, kokia esu, ir pamilti savo trūkumus. Man patinka, kad aš esu savimi, o ne kažkieno  kopija. Ir niekada nenorėčiau gyventi kito žmogaus gyvenimo ar lygiuotis į kažką ir mėgdžioti kažkokius įpročius. Gyvenu taip, kad pati prieš save ir savo šeimą bei klientus jausčiausi teisingai. Būna, kad užklumpa ir mane depresinės savianalizės, tačiau visa tai yra psichologiniai dalykai. Susiimi ir išsianalizuoji viską.

Ko Simona Nainė nė už ką nedarytų?

Yra daug dalykų, kurių nepadaryčiau nei už ką. Bet svarbiausia – neaukočiau šeimos dėl karjeros ar populiarumo.

Lietuvoje be galo daug pesimizmo ir negatyvo. Kaip manai, ką reikėtų padaryti, kad mūsų šalis pagaliau pradėtų daugiau šypsotis?

Vienas žmogus čia nieko nepakeistų. Mes turime keistis iš esmės, iš vidaus ir suvokti, kad pozityvumas visada bus penkiais žingsniais toliau nei negatyvumas. Mėgstu sakyti, kad po vieną mes visi esame silpni, tačiau sujungę pajėgas galime nuversti kalnus. Kalbant apie apkalbas, patyčias, piktus komentarus, galiu pasakyti, kad visada rodant pirštu į kitą žmogų, pirmiausia rodai likusius keturis pirštus į save. Pabandyk sulenkti taip pirštus ir pamatysi, kad daugiau pirštų rodo į tave patį, žmogau, nei į kitą.

Beje, ne retai tenka pastebėti, kad su Jonu laiką leidžiate atskirai. Ar nuo to nenukenčia jūsų santykiai?

Per dešimt metų mes jau esame susitaikę su tokia padėtimi. Mūsų niekas nevertė pasirinkti tokio gyvenimo. Tai mūsų pasirinkimas ir būtų labai neteisinga ieškoti kaltų tokioje situacijoje.

Simona Nainė | asmeninio albumo nuotr.

Tikiu, kad abu su Jonu turite didelius tempus, o ypač savaitgaliais. O kaip jūsų tėvai? Ar spėjate parodyti jiems dėmesio?

Kiekvieną dieną kalbamės su savo tėvais. Mūsų ryšiai su tėvais yra labai artimi, tad nors ir galime nesusitikti, tarkime, kelis mėnesius, tačiau bet kokiu atveju bendraujame kasdien.

Ar nebūna tokių dienų kai norisi, o gal ir pasakai: „Jonai, žinai, baigiam čia viską ir lekiam gyventi ten, kur visada šilta“? 

Aš nežinau, ar galėčiau gyventi užsienyje. Man labai patinka gyventi Lietuvoje (šypsosi). Tikiu, kad visai nesvarbu, kur tu gyvensi, svarbiausia, kokie žmonės sups tave. Ten, kur tavo šeima, ten ir yra namai. O mano šeima – čia (šypsosi).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *