Olimpinė prizininkė Donata Karalienė: „Už pergalę vakar man nedovanos pergalės rytoj“

Irklavimas toli gražu ne visą laiką buvo traukos objektas lietuvių sporte, o ir šio sporto varžybos ne itin traukė mūsų šalies žiūrovus. Vis dėlto krepšiniu vien alsavusi tauta įkvėpė ir naujų vėjų iš irklavimo pasaulio. Laimėti tarptautiniai titulai ir pirmosios prizinės olimpinės vietos lietuvius paskatino dar labiau domėtis šia sporto šaka ir sekti tautiečių rezultatus. Donata Karalienė, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkė, papasakojo daugiau apie šią sporto šaką, kodėl ją pasirinko ir dėl kokios priežasties nusprendė …palikti profesionalų sportą.

Tai kodėl būtent sportas, o ne darbas biure?

Donata Karalienė | Asmeninio albumo nuotr.

Niekada pati apie tai nesusimąsčiau. Tikriausiai todėl, kad sportas buvo tai, kas sekėsi nuo pat pirmųjų žingsnių ir nepaaiškinamai mane traukė. Abejoju, ar galėčiau dirbti biure. Esu iš tų žmonių, kurie nuolat lekia, nuolat prisikuria planų ir naujų darbų. Mano diena pilna dinamikos, geriau jaučiuosi, kai neužsisėdžiu vienoje vietoje.

Kodėl tave patraukė būtent irklavimas?

Irklavime atsiradau, galima sakyti, atsitiktinai. Esu kilusi iš mažo miestelio, Šilalės, ten lankiau lengvosios atletikos treniruotes. Mano rungtis buvo 800 arba 1000 metrų bėgimas. Sekėsi gana neblogai, kartą tapau Lietuvos jaunučių kroso čempione, tačiau netrukus likau be trenerio ir be profesionalių treniruočių. O man to be galo trūko.

Atrasti save bandžiau net mokyklos krepšinio komandoje (šypsosi). Tada atsitiktinai į mano mokyklą atvyko irklavimo treneris iš Kauno, kuris ieškojo aukštų ir greitai bėgančių moksleivių. Treneris nebuvo labai optimistiškai nusiteikęs mano atžvilgiu, nes kaip irkluotoja buvau itin mažo (neperspektyvaus) ūgio, tačiau visgi gavau kvietimą į vasaros stovyklą Kaune.

Donata Karalienė | Asmeninio albumo nuotr.

Pradžioje net nesupratau, kur tuos irklus dėti, bet jaučiau didžiulį pasitenkinimą, kad mane kažkas treniruoja. Iš vasaros stovyklos grįžau kupina noro vėl ten grįžti. Kvietimą į vasaros stovyklą gavau ir kitais metais. Tą vasarą dalyvavau pirmose rimtesnėse varžybose (Lietuvos jaunučių irklavimo čempionate) ir jas pavyko laimėti prieš konkurentes, kurios lankė irklavimą jau ne vienerius metus. Tada sulaukiau kvietimo mokytis ir profesionaliai sportuoti Kauno sporto internate. Kai išvykau iš namų, man buvo 15 metų.

Ar sportuodama turėjai kokį nors pavyzdį?

Mane įkvėpdavo labai daug žmonių, pirmiausia tėveliai, treneriai bei komandos draugai. Tai žmonės, į kuriuos visada norėjau lygiuotis. Tačiau mano gyvenime yra žmogus, kuris mokė mane ne tik irklavimo subtilybių, bet ir gyvenimo tiesų. Tai mano antrasis treneris Algirdas Arelis. Su šiuo žmogumi iki šiol jaučiu tikrąjį ryšį, o jį išvydus tiesiog neišeina nesišypsoti.

Kiek laiko per dieną užtrukdavo treniruotės?

Treniruočių trukmė labai priklausydavo nuo metų laiko, nuo to, kaip toli planuojamos varžybos. Pavasarį ant vandens praleisdavome daugiau laiko nei vasarą, nes artėjant varžyboms treniruočių trukmė mažėja, tačiau intensyvumas didėja. Vidutiniškai per dieną treniruotėse praleisdavome 5 valandas. Tačiau svarbu paminėti, kad sportinis režimas neapsiriboja vien treniruotėmis. Ypač svarbus poilsis tarp treniruočių – miegas, reguliari ir pilnavertė mityba.

Ar nekentėjo dėl to mokslai?

Donata Karalienė | Tado Svetiko nuotr.

Niekada nesimokiau vien dešimtukais, tačiau mokytis patiko ir sekėsi neblogai. Be abejo, profesionaliai sportuoti ir studijuoti sunkoka. Mūsų atveju, užsienyje praleisdavome sausio – balandžio mėnesius, namo negrįždavome 4 – 6 savaites, tada kelios dienos Lietuvoje ir vėl mėnuo užsienyje. Ir taip visą pavasarį, o ir grįžusi į Lietuvą, nuolat kovodavau su dilema: eiti į treniruotę ar į paskaitą? Nes, jei nueisi į treniruotę, vadinasi, nenueisi į paskaitą, ir atvirkščiai. Prieš Londono olimpines žaidynes sustabdžiau studijas metams, maniau, kad labiau atsiduosiu irklavimui. Juk Olimpinės žaidynės buvo mano svajonių išsipildymas! Tačiau šio sprendimo vėliau gailėjausi. Po pertraukos į studijas grįžti tikrai sunkiau, o ir sportiniai rezultatai nekilo, kaip norėjosi. Manau, kad vien sportu gyventi negalima. Protinė veikla tiesiogiai veikia sportinių rezultatų augimą. Lietuvos sporto universitete baigiau kineziterapijos studijas.

Ar teko paaukoti jaunystę ir draugus dėl sporto?

Tam, kad sportininkas pasiektų aukštų sportinių rezultatų, turi daug ko atsisakyti. Negalėčiau pasakyti, kad tam reikia kažką aukoti, veikiau teisingai pasirinkti. Žinoma, negalėjau sau leisti vakarėlių su draugais, išvykti atostogauti vasarą, negalėjau galų gale turėti pakankamai laiko sau ar savo šeimai, nes treniruotėse turėdavome būti 7 dienas per savaitę. Mūsų laisvas laikas buvo ketvirtadienio ir sekmadienio popietės. O mano mokyklos suolo draugė iki šiol mane vadina pačia blogiausia geriausia drauge, nes per pastaruosius 12 metų tik kartą per jos gimtadienį buvau ne treniruočių stovykloje užsienyje (šypsosi).

Kuris laimėtas titulas tau reikšmingiausias?

Sunku išskirti tam tikrą laimėtą titulą, kiekvienas jų labai lauktas ir siektas, be galo brangus, bet juk didieji laimėjimai yra visai ne apie tai. Didžiausias mano laimėjimas yra tai, ką man davė irklavimas, kokią mane subrandino, ko išmokė, kokias galimybes suteikė, kokius žmones atvedė į mano gyvenimą. Man irklavimas davė šeimą, davė viską.

Ar po pralaimėtų varžybų sunku atsistatyti emociškai?

Dažnai sunku emociškai atsistatyti tiek po pergalės, tiek po pralaimėjimo. Ši tema išties labai plati. Skirtingais atvejais sportininką motyvuoja ir laimėjimas, ir nesėkmė. Kiekvienas atvejis bei situacijos labai unikalūs. Svarbiausia po kiekvieno starto suprasti ir nusiteikti, kad už pergalę vakar man nedovanos pergalės rytoj. Kiekvieną startą, kiekvieną dieną viskas prasideda iš naujo.

Donata Karalienė | Asmeninio albumo nuotr.

Šiuo metu esi pasitraukusi iš profesionalaus sporto. Ar buvo sunku pasakyti „Viskas. Baigta“?

Sprendimas išties buvo nelengvas, atrodo, kad visą gyvenimą tą ir dariau – tik irklavau. Dabar mano gyvenime labai gražus metas, kai galiu ir turiu laiko tam, ko noriu, nebegyvenu minutėmis suskaičiuoto gyvenimo, turiu laiko sau, ir galų gale nebegyvenu „ant lagaminų“.

Kokia veikla užsiimi dabar?

Dabar gyvenu namų aplinkos kūrimu, čia galiu realizuoti savo idėjas ir norus. Galų gale jaučiu, kad mano gyvenime vyksta kūrybos procesai (šypsosi). Aišku, dėliojuosi ir ateities planus, bet kol tai tik planai, tai lieka man.

Ar kam nors pavyktų Donatą pasodinti į biuro kėdę?

Niekada nesakau niekada (šypsosi). Manau, kad ir kaip benutiktų, vien sėdimu darbu neapsiribočiau. Šalia vis tiek atsirastų kito pobūdžio veiklų.

Sėkmės receptas sportininkams pagal Donatą Karalienę.

Daryk tai, ką tu myli, o jei darai, tai daryk gerai (šypsosi).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *