Mindaugas Baltuška: smurtas neretai kyla iš nepasitikėjimo savimi

Šiomis dienomis pasaulis gyvena vien sensacijomis, politiniais suklūpimais ar smurto proveržiais. Mąstant apie pastarąjį faktorių, ne retai nelaimės įvyksta būtent dėl nepasitikėjimo savimi. Tačiau, ar tas jausmas, kuris skatina elgtis neigiamai, yra tinkamas ir neišgyvendinamas? Panevėžietis, buvęs parkūrininkas Mindaugas Baltuška teigia, kad tikrai ne. 

Kai energija liejasi per kraštus, kai noras sportuoti kasdien neleidžia užmigti, atrodo, kad niekas pasaulyje tavęs negali sustabdyti. Tačiau vis dėlto gyvenimas nenuspėjamas ir tavo kelius sudėlioja ir ne visai tikėtai. Mindaugo kelias treniruojantis parkūrą, kuriame jis įžvelgė daug perspektyvų, baigėsi dėl nelemto įvykio treniruočių metu, kai šokinėdamas netinkamai nusileido ant galvos. Šis nusileidimas buvo lemtingas – suparalyžiavo kojas.

Tačiau, kaip teigia pats Mindaugas, tai jam netapo pasaulio pabaiga: „Na ne, trauma manęs niekaip nepakeitė. Tik stuburas lūžo, o ne galva skilo, – pavydėtinu pozityvumu kalba vyras. – Galiu pasakyti, kad, žinoma, buvo liūdna, buvo baisu. Tačiau manau, kad tai truko maždaug tris dienas, o po to viskas ėjo tik geryn.“

 

Buvusiu sportininku Mindaugo vadinti tikrai negalima. Nors ir patyrė stuburo traumą, kuri jį pasodino į neįgaliojo vežimėlį, M. Bartuška nepalūžo ir nusprendė dalyvauti sportinių vežimėlių lenktynėse, kurios taip pat reikalauja jėgų ir išvermės: „Nevaikščiojimas – dar tikrai ne pasaulio pabaiga. Sveikata nėra kažkokia dovana, ją turi puoselėti. Mano motyvacija yra paprasta: aš tiesiog noriu būti sveikas ir stiprus. Sportas – mano pasitikėjimas savimi.“

Pozityvaus mąstymo nestokojantis jaunuolis pasakoja, kad nepasitikėjimas savimi, savo jėgomis nėra viso gyvenimo vedlys: „Tokio recepto, kaip imi ir pasitiki – nėra. Žvelgiant nuo pradžių, nuo mokyklos suolo, o tiksliau nuo pirmos klasės, tave vertina už tai, kaip tu atlieki užduotį, kurią tave moko mokytojai. Vertinimas pažymiais, be abejo, geriausiai parodo rezultatą. Noriu pasakyti, kad tau gali pasakyti, ką daryti, ir tu darai, – samprotauja M. Baltuška. – Atsiranda tarsi robotizmas. Pasitikėjimui savimi nėra recepto. Požiūrio keitimas yra darbas. Tik tokiu būdu gali daryti pokytį. Tai nėra lengva. Iš vykdančiojo užduotis turi išmokti ir pats jas kurti.“

Mindaugo teigimu, užsiimant saviugda ir siekiant kuo didesnio savęs pasitikėjimo, svarbiausia yra tinkamai išsikeltos užduotys: „Gyvenime ką bedarytum, visur yra pasirinkimai ir užduotys. Yra užduotis – mes ją vykdome, – teigia buvęs parkūrininkas. – Jei išsikeli per didelius ir ne tokius, kokių tu nori, tikslus – automatiškai save užprogramuoji nusivilimui. Tikslus turi keltis tokius, kokius gebėsi įgyvendinti. Net neabejoju, kad galiausiai tai atneš daugiau teigiamų emocijų ir, žinoma, pasitikėjimo.“

Be abejo, kalbant apie pasitikėjimą savimi, į galvą iš karto ateina mintys apie smurto protrūkius, įvairius kraštutinumus įgyvendinančius asmenis. Kodėl jie taip elgiasi? Ar gali būti viena iš priežasčių būtent nepasitikėjimas savi? Mindaugas Baltuška mano, kad taip: „Žinoma. Viskas, kas išlenda negatyvaus ar teigiamo, viskas, kas eina iš žmogaus, tai yra jo bėda. Tai nėra kito žmogaus, kuris tampa auka, bėda. Jei atėjo žmogus ir pasakė, kad aš storas, ar aš negražus, ar nevaikštau – tai nėra mano problema. Tai to menkintojo bėda. Tokiems nereikia atsakyti tuo pačiu, nes tai reiškia, kad ir pats turi kažką savyje ir neišleidi. Kai jautiesi silpnas ir pažeidžiamas, tuomet dažnai skleidi kažką negero“, – apie smurto proveržius ir žmonių galimas vidines savybes samprotauja Mindaugas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *