Kaip Velykas pasitinka žinomas Lietuvos virtuvės šefas Liutauras Čeprackas

Jau sekmadienį mūsų laukia šventė, kuri pirmą kartą pavasarį visuotinai suburia šeimos narius bei gimines prie vieno Velykų stalo. Be abejo, dažno lietuvio genuose – vaišėmis apkrautas stalas, šūsnis margučių bei atskiras saldumynų kampas. O kaip į šią šventę žiūri įvairiuose projektuose dalyvaujantis ir nuolat naujus skonius atrandantis virtuvės šefas Liutauras Čeprackas?

 

L. Čeprackas | Martynos Jovaišaitės nuotr.

Ne paslaptis, kad Velykų simboliu drąsiai galima vadinti margintą kiaušinį ar tiksliau – margutį. Todėl paklausiau Liutauro, kokius kiaušinių dažymo būdus jis naudoja: „Aš galiu pasakyti, kad tikrai nesu margučių marginimo specialistas, – šypsosi Liutauras Čeprackas. – Aš tik supratau vieną – šiais metais mes tikrai nenaudosime jokių sintetinių dažų, nes mane asmeniškai labai nervina, kai skeliant margutį, viduje kiaušinis būna numargintas tais baisiais dažais, kurie nemanau, kad yra labai sveiki. Todėl per šias Velykas naudosime tik natūralius ingredientus – grįšime prie ištakų. Mėlynas kūopstas, burokėlis, kurkuma ir visi kiti natūralūs produktai bus marginimo racione. Tuomet valgydamas kiaušinį žinosiu, kad jie nenudažyti kojinės dažais.“

Paklausus virtuvės šefo apie greitą kiaušinių dažymo būdą amžinai skubantiems žmonėms, šis tik nusijuokė: „Vienareikšmiškai – su flamasteriu“, – juokiasi L. Čeprackas.

O kaip gi jų namuose dekoruojami stalai? Virtuvės meistras nedaugžodžiavo: „Jei atvirai – aš ne dekoruotojas. Šį darbą atiduodu moterims. Aš gaminu valgyti – dekoruoja kiti“, – teigė L. Čeprackas.

L. Čeprackas | Martynos Jovaišaitės nuotr.

Tai vis dėlto turbūt svarbiausias klausimas: kokie gi patiekalai patenka ant maisto virtuozo šventinio stalo? Neabejoju, nustebsite: „Šiuo klausimu aš nueisiu į tradicijas, – iš karto pasakoja Liutauras. – Žinoma, bus gausus stalas, margučiai. Taip pat gaminsiu Paska. Nežinau, kiek tai lietuviška. Žmona sakė gamins lietuvišką Velykinį pyragą. Tačiau man asmeniškai tai svarbus Velykų patiekalas yra šaltiena. Turiu omenyje, kad aš nenorėčiau sėdėti per Velykas ir valgyti omarus ar kokias balandžių krūtinėles, nes man tada tai jau nebe Velykos. Taip pat pietums kepsiu kiaulienos nugarinę su kaulu ir šioje vietoje pasielgsiu šiek tiek ne lietuviškai, nes vienas iš pagardų bus čatnis iš obuolių ir kriaušių. Šis pagardas yra atkeliavęs iš Indijos. Ir greičiausiai kepsiu orkaitėje mažas bulveles su rozmarinais ir česnakais. Be abejo ant stalo greičiausiai bus ir lengvos salotėlės su ridikėliais. Taip pat, kiek pamenu iš šeimos, visada ant stalo būna ir daržovių su grietinės pažadu. Galiu pasakyti, kad renkamės visiškai tradicinį kelią“, – apie savo švenčių stalą pasakojo Liutauras.

Žinomas virtuvės šefas paatvirauja ir pasakoja, kad tikrai nebūna paliktas vienas ir pristatytas prie puodų: „Negalėčiau savęs pavadinti vargšeliu, kuris pristatytas prie puodų, kol visi žvangina įrankiais laukdami maisto, – šypsosi Liutauras. – Kadangi dažnai gaminu paprastomis dienomis, per šventes ne retai leidžiu sau ir patinginiauti ir daugiau pasireikšti moterims. Kartais mėgstu pabūti tuo tradiciniu vyru. Tačiau tai nereiškia, kad aš atiduodu visą iniciatyvą moterims. Dažnai jas pakontroliuoju nuo sofos“, – juokiasi šefas.

Martynos Jovaišaitės nuotr.

O kokios gi Velykos be desertų. „Kaip ir minėjau, esu pasidaręs Paska. Žinoma, galima prisidaryti įvairių Velykinių pyragų, pyragėlių ar keksų, tačiau aš paskutiniu metu stengiuosi nedaryti nieko saldaus dėl tos priežasties, kad saldu lygu viršsvoris. Šioje vietoje galima būtų pavartoti rusišką posakį po dalše ot grecha – toliau nuo nuodėmės“, – juokiasi L. Čeprackas.

Linksmų, jaukių ir gražių Jums švenčių, mieli skaitytojai!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *